Mineralinės ir biologinės trąšos – ne konkurentai, o sąjungininkai

Prognozuojama, kad 2024 m. pasaulinė mineralinių trąšų rinka pasieks 150 mlrd. eurų vertę. Metinį 4 % vartojimo augimą daugiausia lems besivystantys Azijos regionai, o Europoje vartojimas gali ne tik stabilizuotis, bet net sumažėti. Pagrindinė priežastis – didėjantys cheminių trąšų apribojimai dėl Europos Sąjungos ir atskirų valstybių narių iniciatyvų.

Biologinių trąšų rinka auga žymiai sparčiau – daugiau nei 10 % per metus. Šis augimas susijęs su didėjančia ekologiškų produktų paklausa, aplinkosaugos gairėmis ir lengviau naudojamų biotrąšų atsiradimu. Nors iš pradžių cheminės ir biologinės trąšos gali atrodyti kaip varžovės, kovojančios bokso ringe, galiausiai jos gali tapti puikiomis sąjungininkėmis. Ūkininkai turėtų pasinaudoti šia partneryste.

Taigi, ką rinktis – greitai veikiančias chemines trąšas ar ilgalaikio poveikio biologinius produktus?

Geriausias būdas – derinti abu aspektus: greitį ir naudą. Didžiausi įprastinių cheminių trąšų privalumai yra gana lengvas transportavimas, naudojimas ir greitas įsisavinimas (ypač azoto junginiai). Pagrindinis trūkumas yra tas, kad, ypač esant nepalankioms klimato sąlygoms, dalis šių trąšų išplaunamos į gruntinius vandenis arba išgaruoja į atmosferą. Dėl to dalis trąšų prarandama, o augalus pasiekia mažiau maistinių medžiagų. Be to, intensyvus mineralinių trąšų naudojimas keičia dirvožemio elementų pusiausvyrą ir transformuoja dirvožemio mikroorganizmų sudėtį. Dėl šių priežasčių mineralinės trąšos nėra panaudojamos taip efektyviai, kaip galėtų būti.

„Norint padidinti trąšų efektyvumą, būtina pagerinti tiek dirvožemio kokybę, tiek mikrobiologinį aktyvumą. Kuo didesnis biologinis aktyvumas dirvožemyje, tuo augalai tampa atsparesni aplinkos poveikiui. Tai taip pat pagerina dirvožemio oro ir vandens režimą, pagreitina šaknų vystymąsi ir pagerina cheminių trąšų įsisavinimą. Dėl to prarandama mažiau veikliųjų medžiagų. Dalis jų įterpiamos į organinius junginius ir palaipsniui išsiskiria į rizosferą (dirvožemio sluoksnį, esantį tiesiai aplink jaunas augalų šaknis), užtikrindamos nuolatinį augalo aprūpinimą maistinėmis medžiagomis“, – aiškina Jonas Ignatavičius, „Nando“ inovacijų vadovas.

Siekiant padidinti dirvožemio biologinį aktyvumą, be tradicinių organinių trąšų, tokių kaip srutos, humusas, sapropelis ar augalinės liekanos, sparčiai auga pramoniniu būdu gaminamų biologinių preparatų naudojimas. Biologinių trąšų rinkoje yra labai įvairios sudėties produktų – nuo ekstraktų iki mikroorganizmų koncentratų. Visų šių produktų bendras tikslas – atkurti dirvožemio derlingumą, išspręsti medžiagų apykaitos sutrikimus, suaktyvinti biologinį aktyvumą ir slopinti patogeninių mikroorganizmų augimą.

Pagrindiniai tokių preparatų privalumai yra akivaizdūs: pagerėjusi dirvožemio kokybė, padidėjęs derlius ir pagerinta pasėlių kokybė.